areštuojąs

 Lietuvių kalba

Dalyvis

areštuojąs (es. l. veik. dlv., vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. areštuojantis, mot. g. areštuojanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	areštuojąs, areštuojantis	areštuoją, areštuojantys	areštuojanti	areštuojančios	-	areštuoją
kilm.	areštuojančio	areštuojančių	areštuojančios	areštuojančių	-	-
naud.	areštuojančiam	areštuojantiems, areštuojantiem	areštuojančiai	areštuojančioms, areštuojančiom	-	-
gal.	areštuojantį	areštuojančius	areštuojančią	areštuojančias	-	-
įnag.	areštuojančiu	areštuojančiais	areštuojančia	areštuojančiomis	-	-
viet.	areštuojančiame, areštuojančiam	areštuojančiuose, areštuojančiuos	areštuojančioje, areštuojančioj	areštuojančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	areštuojantysis	areštuojantieji	areštuojančioji	areštuojančiosios	-	-
kilm.	areštuojančiojo	areštuojančiųjų	areštuojančiosios	areštuojančiųjų	-	-
naud.	areštuojančiajam	areštuojantiesiems	areštuojančiajai	areštuojančiosioms	-	-
gal.	areštuojantįjį	areštuojančiuosius	areštuojančiąją	areštuojančiąsias	-	-
įnag.	areštuojančiuoju	areštuojančiaisiais	areštuojančiąja	areštuojančiosiomis	-	-
viet.	areštuojančiajame	areštuojančiuosiuose	areštuojančiojoje	areštuojančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. areštuojantis, mot. g. areštuojanti.
• Skiemenys: a-reš-tuo-jąs

areštuojąs

1. tas kuris areštuoja

Etimologija

<= areštuoti, areštuoja, areštavo

---