areštuosianti

Taip pat žr.: areštuosiantį

 Lietuvių kalba

Dalyvis

areštuosianti (būs. l. veik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. areštuosiantis, mot. g. areštuosianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	areštuosiąs, areštuosiantis	areštuosią, areštuosiantys	areštuosianti	areštuosiančios	-	areštuosią
kilm.	areštuosiančio	areštuosiančių	areštuosiančios	areštuosiančių	-	-
naud.	areštuosiančiam	areštuosiantiems, areštuosiantiem	areštuosiančiai	areštuosiančioms, areštuosiančiom	-	-
gal.	areštuosiantį	areštuosiančius	areštuosiančią	areštuosiančias	-	-
įnag.	areštuosiančiu	areštuosiančiais	areštuosiančia	areštuosiančiomis	-	-
viet.	areštuosiančiame, areštuosiančiam	areštuosiančiuose, areštuosiančiuos	areštuosiančioje, areštuosiančioj	areštuosiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	areštuosiantysis	areštuosiantieji	areštuosiančioji	areštuosiančiosios	-	-
kilm.	areštuosiančiojo	areštuosiančiųjų	areštuosiančiosios	areštuosiančiųjų	-	-
naud.	areštuosiančiajam	areštuosiantiesiems	areštuosiančiajai	areštuosiančiosioms	-	-
gal.	areštuosiantįjį	areštuosiančiuosius	areštuosiančiąją	areštuosiančiąsias	-	-
įnag.	areštuosiančiuoju	areštuosiančiaisiais	areštuosiančiąja	areštuosiančiosiomis	-	-
viet.	areštuosiančiajame	areštuosiančiuosiuose	areštuosiančiojoje	areštuosiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. areštuosiantis.
• Skiemenys: a-reš-tuo-sian-ti

areštuosianti

1. ta kuri areštuos

Etimologija

<= areštuoti, areštuoja, areštavo

---