areštuota

Taip pat žr.: areštuotą

 Lietuvių kalba

Dalyvis

areštuota (būt. l. neveik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard., mot. g. vns. įnag., bev. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. areštuotas, mot. g. areštuota
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	areštuotas	areštuoti	areštuota	areštuotos	areštuota	-
kilm.	areštuoto	areštuotų	areštuotos	areštuotų	-	-
naud.	areštuotam	areštuotiems	areštuotai	areštuotoms	-	-
gal.	areštuotą	areštuotus	areštuotą	areštuotas	-	-
įnag.	areštuotu	areštuotais	areštuota	areštuotomis	-	-
viet.	areštuotame	areštuotuose	areštuotoje	areštuotose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	areštuotasis	areštuotieji	areštuotoji	areštuotosios	-	-
kilm.	areštuotojo	areštuotųjų	areštuotosios	areštuotųjų	-	-
naud.	areštuotajam	areštuotiesiems	areštuotajai	areštuotosioms	-	-
gal.	areštuotąjį	areštuotuosius	areštuotąją	areštuotąsias	-	-
įnag.	areštuotuoju	areštuotaisiais	areštuotąja	areštuotosiomis	-	-
viet.	areštuotajame	areštuotuosiuose	areštuotojoje	areštuotosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. areštuotas.
• Skiemenys: a-reš-tuo-ta

areštuota

1. ta kurią areštavo

Etimologija

<= areštuoti, areštuoja, areštavo

---