artinąs

Taip pat žr.: artinas

 Lietuvių kalba

Dalyvis

artinąs (es. l. veik. dlv., vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. artinantis, mot. g. artinanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	artinąs, artinantis	artiną, artinantys	artinanti	artinančios	-	artiną
kilm.	artinančio	artinančių	artinančios	artinančių	-	-
naud.	artinančiam	artinantiems, artinantiem	artinančiai	artinančioms, artinančiom	-	-
gal.	artinantį	artinančius	artinančią	artinančias	-	-
įnag.	artinančiu	artinančiais	artinančia	artinančiomis	-	-
viet.	artinančiame, artinančiam	artinančiuose, artinančiuos	artinančioje, artinančioj	artinančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	artinantysis	artinantieji	artinančioji	artinančiosios	-	-
kilm.	artinančiojo	artinančiųjų	artinančiosios	artinančiųjų	-	-
naud.	artinančiajam	artinantiesiems	artinančiajai	artinančiosioms	-	-
gal.	artinantįjį	artinančiuosius	artinančiąją	artinančiąsias	-	-
įnag.	artinančiuoju	artinančiaisiais	artinančiąja	artinančiosiomis	-	-
viet.	artinančiajame	artinančiuosiuose	artinančiojoje	artinančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. artinantis, mot. g. artinanti.
• Skiemenys: ar-ti-nąs

artinąs

1. tas kuris artina

Etimologija

<= artinti, artina, artino

---