arusi

Taip pat žr.: arusį

 Lietuvių kalba

Dalyvis

arusi (būt. k. l. veik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. aręs, mot. g. arusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	aręs	arę	arusi, arus	arusios	-	arę
kilm.	arusio	arusių	arusios	arusių	-	-
naud.	arusiam	arusiems	arusiai	arusioms	-	-
gal.	arusį	arusius	arusią	arusias	-	-
įnag.	arusiu	arusiais	arusia	arusiomis	-	-
viet.	arusiame	arusiuose	arusioje	arusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	arusysis	arusieji	arusioji	arusiosios	-	-
kilm.	arusiojo	arusiųjų	arusiosios	arusiųjų	-	-
naud.	arusiajam	arusiesiems	arusiajai	arusiosioms	-	-
gal.	arusįjį	arusiuosius	arusiąją	arusiąsias	-	-
įnag.	arusiuoju	arusiaisiais	arusiąja	arusiosiomis	-	-
viet.	arusiajame	arusiuosiuose	arusiojoje	arusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. aręs.
• Skiemenys: a-ru-si

arusi

1. ta kuri arė

Etimologija

<= arti, aria, arė

---