asara

 Latvių kalba

Verkianti mergaitė

Žodžio „[[{{{2}}}#_Latvių_kalba|{{{2}}}]]“ linksniavimas (4-oji linksniuotė)
Linksnis Locījums	Vienaskaita Vienskaitlis	Daugiskaita Daudzskaitlis
Vardininkas Nominatīvs	[[{{{2}}}#_Latvių_kalba|{{{2}}}]]	asaras
Kilmininkas Ģenitīvs	asaras	asaru
Naudininkas Datīvs	asarai	asarām
Galininkas Akuzatīvs	asaru	asaras
Įnagininkas Instrumentālis	asaru	asarām
Vietininkas Lokatīvs	asarā	asarās
Šauksmininkas Vokatīvs	[[{{{2}}}#_Latvių_kalba|{{{2}}}]]!	asaras!

Šiam žodžiui nenurodytas arba nurodytas neišbaigtas tarimas. Jeigu žinote žodžio tarimą, maloniai kviečiame jį nurodyti čia. Instrukcijas, kaip nurodyti tarimus, rasite čia.

Daiktavardis

asara (mot. g.)

1. ašara ^(lt) (Anatomija)

Mažybinė forma: asariņa

Etimologija

Iš baltų prokalbės *ašar-, iš indoeuropiečių prokalbės *aḱr(u), *aḱ-ar, iš *h₂eḱru- (galbūt tas pats kaip *h₃ekʷ- („akis“)). Giminiškas lietuvių k. ašara, sanskrito अश्रु (aśru), tocharų A k. ākär; su pridėtiniu pradžios elementu *dr̥ḱ- („kartus“?), kartu ir senovės graikų k. δάκρυ (dákru), lotynų k. lacrima (iš senesnių variantų dacrima, dacruma), germanų prokalbės *tahrą (taip kartu ir anglų k. tear).

---