Latvių kalba taisyti

 
Verkianti mergaitė
Žodžio „[[{{{2}}}#_Latvių_kalba|{{{2}}}]]“ linksniavimas (4-oji linksniuotė)
Linksnis
Locījums
Vienaskaita
Vienskaitlis
Daugiskaita
Daudzskaitlis
Vardininkas
Nominatīvs
[[{{{2}}}#_Latvių_kalba|{{{2}}}]] asaras
Kilmininkas
Ģenitīvs
asaras asaru
Naudininkas
Datīvs
asarai asarām
Galininkas
Akuzatīvs
asaru asaras
Įnagininkas
Instrumentālis
asaru asarām
Vietininkas
Lokatīvs
asarā asarās
Šauksmininkas
Vokatīvs
[[{{{2}}}#_Latvių_kalba|{{{2}}}]]! asaras!


  Šiam žodžiui nenurodytas arba nurodytas neišbaigtas tarimas. Jeigu žinote žodžio tarimą, maloniai kviečiame jį nurodyti čia. Instrukcijas, kaip nurodyti tarimus, rasite čia.

Daiktavardis taisyti

asara (mot. g.)

  1. ašara (lt) (Anatomija)

Mažybinė forma: asariņa

Etimologija taisyti

Iš baltų prokalbės *ašar-, iš indoeuropiečių prokalbės *aḱr(u), *aḱ-ar, iš *h₂eḱru- (galbūt tas pats kaip *h₃ekʷ- („akis“)). Giminiškas lietuvių k. ašara, sanskrito अश्रु (aśru), tocharų A k. ākär; su pridėtiniu pradžios elementu *dr̥ḱ- („kartus“?), kartu ir senovės graikų k. δάκρυ (dákru), lotynų k. lacrima (iš senesnių variantų dacrima, dacruma), germanų prokalbės *tahrą (taip kartu ir anglų k. tear).[1]

Nuorodos taisyti

  1. ^ Karulis, Konstantīns (1992), „asara“, knygoje Latviešu Etimoloģijas Vārdnīca (latvių kalba), Rīga: AVOTS, →ISBN