atitikrinančiųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

atitikrinančiųjų (es. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. atitikrinantis, mot. g. atitikrinanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atitikrinąs, atitikrinantis	atitikriną, atitikrinantys	atitikrinanti	atitikrinančios	-	atitikriną
kilm.	atitikrinančio	atitikrinančių	atitikrinančios	atitikrinančių	-	-
naud.	atitikrinančiam	atitikrinantiems, atitikrinantiem	atitikrinančiai	atitikrinančioms, atitikrinančiom	-	-
gal.	atitikrinantį	atitikrinančius	atitikrinančią	atitikrinančias	-	-
įnag.	atitikrinančiu	atitikrinančiais	atitikrinančia	atitikrinančiomis	-	-
viet.	atitikrinančiame, atitikrinančiam	atitikrinančiuose, atitikrinančiuos	atitikrinančioje, atitikrinančioj	atitikrinančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atitikrinantysis	atitikrinantieji	atitikrinančioji	atitikrinančiosios	-	-
kilm.	atitikrinančiojo	atitikrinančiųjų	atitikrinančiosios	atitikrinančiųjų	-	-
naud.	atitikrinančiajam	atitikrinantiesiems	atitikrinančiajai	atitikrinančiosioms	-	-
gal.	atitikrinantįjį	atitikrinančiuosius	atitikrinančiąją	atitikrinančiąsias	-	-
įnag.	atitikrinančiuoju	atitikrinančiaisiais	atitikrinančiąja	atitikrinančiosiomis	-	-
viet.	atitikrinančiajame	atitikrinančiuosiuose	atitikrinančiojoje	atitikrinančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. atitikrinantis, mot. g. atitikrinanti.
• Skiemenys: a-ti-tik-ri-nan-čių-jų

atitikrinančiųjų

1. tas, kuris atitikrina

Etimologija

<= atitikrinti, atitikrina, atitikrino <= ati- + tikrinti, tikrina, tikrino

---