atmąstančiajam

 Lietuvių kalba

Dalyvis

atmąstančiajam (es. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. atmąstantis, mot. g. atmąstanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atmąstąs, atmąstantis	atmąstą, atmąstantys	atmąstanti	atmąstančios	-	atmąstą
kilm.	atmąstančio	atmąstančių	atmąstančios	atmąstančių	-	-
naud.	atmąstančiam	atmąstantiems, atmąstantiem	atmąstančiai	atmąstančioms, atmąstančiom	-	-
gal.	atmąstantį	atmąstančius	atmąstančią	atmąstančias	-	-
įnag.	atmąstančiu	atmąstančiais	atmąstančia	atmąstančiomis	-	-
viet.	atmąstančiame, atmąstančiam	atmąstančiuose, atmąstančiuos	atmąstančioje, atmąstančioj	atmąstančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atmąstantysis	atmąstantieji	atmąstančioji	atmąstančiosios	-	-
kilm.	atmąstančiojo	atmąstančiųjų	atmąstančiosios	atmąstančiųjų	-	-
naud.	atmąstančiajam	atmąstantiesiems	atmąstančiajai	atmąstančiosioms	-	-
gal.	atmąstantįjį	atmąstančiuosius	atmąstančiąją	atmąstančiąsias	-	-
įnag.	atmąstančiuoju	atmąstančiaisiais	atmąstančiąja	atmąstančiosiomis	-	-
viet.	atmąstančiajame	atmąstančiuosiuose	atmąstančiojoje	atmąstančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. atmąstantis, mot. g. atmąstanti.
• Skiemenys: at-mąs-tan-čia-jam

atmąstančiajam

1. tas, kuris atmąsto

Etimologija

<= atmąstyti, atmąsto, atmąstė <= at- + mąstyti, mąsto, mąstė

---