atmąstytojo

 Lietuvių kalba

Dalyvis

atmąstytojo (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. atmąstytas, mot. g. atmąstyta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atmąstytas	atmąstyti	atmąstyta	atmąstytos	atmąstyta	-
kilm.	atmąstyto	atmąstytų	atmąstytos	atmąstytų	-	-
naud.	atmąstytam	atmąstytiems	atmąstytai	atmąstytoms	-	-
gal.	atmąstytą	atmąstytus	atmąstytą	atmąstytas	-	-
įnag.	atmąstytu	atmąstytais	atmąstyta	atmąstytomis	-	-
viet.	atmąstytame	atmąstytuose	atmąstytoje	atmąstytose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atmąstytasis	atmąstytieji	atmąstytoji	atmąstytosios	-	-
kilm.	atmąstytojo	atmąstytųjų	atmąstytosios	atmąstytųjų	-	-
naud.	atmąstytajam	atmąstytiesiems	atmąstytajai	atmąstytosioms	-	-
gal.	atmąstytąjį	atmąstytuosius	atmąstytąją	atmąstytąsias	-	-
įnag.	atmąstytuoju	atmąstytaisiais	atmąstytąja	atmąstytosiomis	-	-
viet.	atmąstytajame	atmąstytuosiuose	atmąstytojoje	atmąstytosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. atmąstytas, mot. g. atmąstyta.
• Skiemenys: at-mąs-ty-to-jo

atmąstytojo

1. tas, kurį atmąstė

Etimologija

<= atmąstyti, atmąsto, atmąstė <= at- + mąstyti, mąsto, mąstė

---

Daiktavardis

atmąstytojo (dkt., vyr. g., vns. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: atmąstytojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atmąstytojas	atmąstytojai
kilm.	atmąstytojo	atmąstytojų
naud.	atmąstytojui	atmąstytojams
gal.	atmąstytoją	atmąstytojus
įnag.	atmąstytoju	atmąstytojais
viet.	atmąstytojuje	atmąstytojuose
šauksm.	atmąstytojau	atmąstytojai

• Skiemenys: at-mąs-ty-to-jo
• žr. pagr. f. atmąstytojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. atmąstytoja.

atmąstytojo

1. tas, kuris atmąsto

Etimologija

<= atmąstyti, atmąsto, atmąstė <= at- + mąstyti, mąsto, mąstė

---