atmokėtojoje

 Lietuvių kalba

Dalyvis

atmokėtojoje (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. viet.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. atmokėtas, mot. g. atmokėta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atmokėtas	atmokėti	atmokėta	atmokėtos	atmokėta	-
kilm.	atmokėto	atmokėtų	atmokėtos	atmokėtų	-	-
naud.	atmokėtam	atmokėtiems	atmokėtai	atmokėtoms	-	-
gal.	atmokėtą	atmokėtus	atmokėtą	atmokėtas	-	-
įnag.	atmokėtu	atmokėtais	atmokėta	atmokėtomis	-	-
viet.	atmokėtame	atmokėtuose	atmokėtoje	atmokėtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atmokėtasis	atmokėtieji	atmokėtoji	atmokėtosios	-	-
kilm.	atmokėtojo	atmokėtųjų	atmokėtosios	atmokėtųjų	-	-
naud.	atmokėtajam	atmokėtiesiems	atmokėtajai	atmokėtosioms	-	-
gal.	atmokėtąjį	atmokėtuosius	atmokėtąją	atmokėtąsias	-	-
įnag.	atmokėtuoju	atmokėtaisiais	atmokėtąja	atmokėtosiomis	-	-
viet.	atmokėtajame	atmokėtuosiuose	atmokėtojoje	atmokėtosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. atmokėtas, mot. g. atmokėta.
• Skiemenys: at-mo-kė-to-jo-je

atmokėtojoje

1. ta, kurią atmokėjo

Etimologija

<= atmokėti, atmoka, atmokėjo <= at- + mokėti, moka, mokėjo

---

Daiktavardis

atmokėtojoje (dkt., mot. g., vns. viet.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: atmokėtoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atmokėtoja	atmokėtojos
kilm.	atmokėtojos	atmokėtojų
naud.	atmokėtojai	atmokėtojoms
gal.	atmokėtoją	atmokėtojas
įnag.	atmokėtoja	atmokėtojomis
viet.	atmokėtojoje	atmokėtojose
šauksm.	atmokėtoja	atmokėtojos

• Skiemenys: at-mo-kė-to-jo-je
• žr. pagr. f. atmokėtoja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. atmokėtojas.

atmokėtojoje

1. ta, kuri atmoka

Etimologija

<= atmokėti, atmoka, atmokėjo <= at- + mokėti, moka, mokėjo

---