atsibostąs

Taip pat žr.: atsibostas

 Lietuvių kalba

Dalyvis

atsibostąs (es. l. veik. dlv., vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. atsibostantis, mot. g. atsibostanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsibostąs, atsibostantis	atsibostą, atsibostantys	atsibostanti	atsibostančios	-	atsibostą
kilm.	atsibostančio	atsibostančių	atsibostančios	atsibostančių	-	-
naud.	atsibostančiam	atsibostantiems, atsibostantiem	atsibostančiai	atsibostančioms, atsibostančiom	-	-
gal.	atsibostantį	atsibostančius	atsibostančią	atsibostančias	-	-
įnag.	atsibostančiu	atsibostančiais	atsibostančia	atsibostančiomis	-	-
viet.	atsibostančiame, atsibostančiam	atsibostančiuose, atsibostančiuos	atsibostančioje, atsibostančioj	atsibostančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsibostantysis	atsibostantieji	atsibostančioji	atsibostančiosios	-	-
kilm.	atsibostančiojo	atsibostančiųjų	atsibostančiosios	atsibostančiųjų	-	-
naud.	atsibostančiajam	atsibostantiesiems	atsibostančiajai	atsibostančiosioms	-	-
gal.	atsibostantįjį	atsibostančiuosius	atsibostančiąją	atsibostančiąsias	-	-
įnag.	atsibostančiuoju	atsibostančiaisiais	atsibostančiąja	atsibostančiosiomis	-	-
viet.	atsibostančiajame	atsibostančiuosiuose	atsibostančiojoje	atsibostančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. atsibostantis, mot. g. atsibostanti.
• Skiemenys: at-si-bos-tąs

atsibostąs

1. tas, kuris atsibosta

Etimologija

<= atsibosti, atsibosta, atsibodo

---