atsigalvodavusįjį

 Lietuvių kalba

Dalyvis

atsigalvodavusįjį (būt. d. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. atsigalvodavęs, mot. g. atsigalvodavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsigalvodavęs	atsigalvodavę	atsigalvodavusi, atsigalvodavus	atsigalvodavusios	-	atsigalvodavę
kilm.	atsigalvodavusio	atsigalvodavusių	atsigalvodavusios	atsigalvodavusių	-	-
naud.	atsigalvodavusiam	atsigalvodavusiems	atsigalvodavusiai	atsigalvodavusioms	-	-
gal.	atsigalvodavusį	atsigalvodavusius	atsigalvodavusią	atsigalvodavusias	-	-
įnag.	atsigalvodavusiu	atsigalvodavusiais	atsigalvodavusia	atsigalvodavusiomis	-	-
viet.	atsigalvodavusiame	atsigalvodavusiuose	atsigalvodavusioje	atsigalvodavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsigalvodavusysis	atsigalvodavusieji	atsigalvodavusioji	atsigalvodavusiosios	-	-
kilm.	atsigalvodavusiojo	atsigalvodavusiųjų	atsigalvodavusiosios	atsigalvodavusiųjų	-	-
naud.	atsigalvodavusiajam	atsigalvodavusiesiems	atsigalvodavusiajai	atsigalvodavusiosioms	-	-
gal.	atsigalvodavusįjį	atsigalvodavusiuosius	atsigalvodavusiąją	atsigalvodavusiąsias	-	-
įnag.	atsigalvodavusiuoju	atsigalvodavusiaisiais	atsigalvodavusiąja	atsigalvodavusiosiomis	-	-
viet.	atsigalvodavusiajame	atsigalvodavusiuosiuose	atsigalvodavusiojoje	atsigalvodavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. atsigalvodavęs, mot. g. atsigalvodavusi.
• Skiemenys: at-si-gal-vo-da-vu-sį-jį

atsigalvodavusįjį

1. tas, kuris atsigalvodavo

Etimologija

<= atsigalvoti, atsigalvoja, atsigalvojo <= at- + sangrž. si- + galvoti, galvoja, galvojo

---