atsigalvojančio

 Lietuvių kalba

Dalyvis

atsigalvojančio (es. l. veik. dlv., vyr. g. vns. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. atsigalvojantis, mot. g. atsigalvojanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsigalvojąs, atsigalvojantis	atsigalvoją, atsigalvojantys	atsigalvojanti	atsigalvojančios	-	atsigalvoją
kilm.	atsigalvojančio	atsigalvojančių	atsigalvojančios	atsigalvojančių	-	-
naud.	atsigalvojančiam	atsigalvojantiems, atsigalvojantiem	atsigalvojančiai	atsigalvojančioms, atsigalvojančiom	-	-
gal.	atsigalvojantį	atsigalvojančius	atsigalvojančią	atsigalvojančias	-	-
įnag.	atsigalvojančiu	atsigalvojančiais	atsigalvojančia	atsigalvojančiomis	-	-
viet.	atsigalvojančiame, atsigalvojančiam	atsigalvojančiuose, atsigalvojančiuos	atsigalvojančioje, atsigalvojančioj	atsigalvojančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsigalvojantysis	atsigalvojantieji	atsigalvojančioji	atsigalvojančiosios	-	-
kilm.	atsigalvojančiojo	atsigalvojančiųjų	atsigalvojančiosios	atsigalvojančiųjų	-	-
naud.	atsigalvojančiajam	atsigalvojantiesiems	atsigalvojančiajai	atsigalvojančiosioms	-	-
gal.	atsigalvojantįjį	atsigalvojančiuosius	atsigalvojančiąją	atsigalvojančiąsias	-	-
įnag.	atsigalvojančiuoju	atsigalvojančiaisiais	atsigalvojančiąja	atsigalvojančiosiomis	-	-
viet.	atsigalvojančiajame	atsigalvojančiuosiuose	atsigalvojančiojoje	atsigalvojančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. atsigalvojantis, mot. g. atsigalvojanti.
• Skiemenys: at-si-gal-vo-jan-čio

atsigalvojančio

1. tas, kuris atsigalvoja

Etimologija

<= atsigalvoti, atsigalvoja, atsigalvojo <= at- + sangrž. si- + galvoti, galvoja, galvojo

---