atsigalvojusiojoje

 Lietuvių kalba

Dalyvis

atsigalvojusiojoje (būt. k. l. veik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. viet.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. atsigalvojęs, mot. g. atsigalvojusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsigalvojęs	atsigalvoję	atsigalvojusi, atsigalvojus	atsigalvojusios	-	atsigalvoję
kilm.	atsigalvojusio	atsigalvojusių	atsigalvojusios	atsigalvojusių	-	-
naud.	atsigalvojusiam	atsigalvojusiems	atsigalvojusiai	atsigalvojusioms	-	-
gal.	atsigalvojusį	atsigalvojusius	atsigalvojusią	atsigalvojusias	-	-
įnag.	atsigalvojusiu	atsigalvojusiais	atsigalvojusia	atsigalvojusiomis	-	-
viet.	atsigalvojusiame	atsigalvojusiuose	atsigalvojusioje	atsigalvojusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsigalvojusysis	atsigalvojusieji	atsigalvojusioji	atsigalvojusiosios	-	-
kilm.	atsigalvojusiojo	atsigalvojusiųjų	atsigalvojusiosios	atsigalvojusiųjų	-	-
naud.	atsigalvojusiajam	atsigalvojusiesiems	atsigalvojusiajai	atsigalvojusiosioms	-	-
gal.	atsigalvojusįjį	atsigalvojusiuosius	atsigalvojusiąją	atsigalvojusiąsias	-	-
įnag.	atsigalvojusiuoju	atsigalvojusiaisiais	atsigalvojusiąja	atsigalvojusiosiomis	-	-
viet.	atsigalvojusiajame	atsigalvojusiuosiuose	atsigalvojusiojoje	atsigalvojusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. atsigalvojęs, mot. g. atsigalvojusi.
• Skiemenys: at-si-gal-vo-ju-sio-jo-je

atsigalvojusiojoje

1. ta, kuri atsigalvojo

Etimologija

<= atsigalvoti, atsigalvoja, atsigalvojo <= at- + sangrž. si- + galvoti, galvoja, galvojo

---