atsigaminančiuos

 Lietuvių kalba

Dalyvis

atsigaminančiuos (es. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. viet.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. atsigaminantis, mot. g. atsigaminanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsigaminąs, atsigaminantis	atsigaminą, atsigaminantys	atsigaminanti	atsigaminančios	-	atsigaminą
kilm.	atsigaminančio	atsigaminančių	atsigaminančios	atsigaminančių	-	-
naud.	atsigaminančiam	atsigaminantiems, atsigaminantiem	atsigaminančiai	atsigaminančioms, atsigaminančiom	-	-
gal.	atsigaminantį	atsigaminančius	atsigaminančią	atsigaminančias	-	-
įnag.	atsigaminančiu	atsigaminančiais	atsigaminančia	atsigaminančiomis	-	-
viet.	atsigaminančiame, atsigaminančiam	atsigaminančiuose, atsigaminančiuos	atsigaminančioje, atsigaminančioj	atsigaminančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsigaminantysis	atsigaminantieji	atsigaminančioji	atsigaminančiosios	-	-
kilm.	atsigaminančiojo	atsigaminančiųjų	atsigaminančiosios	atsigaminančiųjų	-	-
naud.	atsigaminančiajam	atsigaminantiesiems	atsigaminančiajai	atsigaminančiosioms	-	-
gal.	atsigaminantįjį	atsigaminančiuosius	atsigaminančiąją	atsigaminančiąsias	-	-
įnag.	atsigaminančiuoju	atsigaminančiaisiais	atsigaminančiąja	atsigaminančiosiomis	-	-
viet.	atsigaminančiajame	atsigaminančiuosiuose	atsigaminančiojoje	atsigaminančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. atsigaminantis, mot. g. atsigaminanti.
• Skiemenys: at-si-ga-mi-nan-čiuos

atsigaminančiuos

1. tas, kuris atsigamina

Etimologija

<= atsigaminti, atsigamina, atsigamino <= at- + sangrž. si- + gaminti, gamina, gamino

---