atsigamintojas

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

atsigamintojas (dkt., vyr. g., pagr. f., vns. vard.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: atsigamintojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsigamintojas	atsigamintojai
kilm.	atsigamintojo	atsigamintojų
naud.	atsigamintojui	atsigamintojams
gal.	atsigamintoją	atsigamintojus
įnag.	atsigamintoju	atsigamintojais
viet.	atsigamintojuje	atsigamintojuose
šauksm.	atsigamintojau	atsigamintojai

• Skiemenys: at-si-ga-min-to-jas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. atsigamintoja.

atsigamintojas

1. tas, kuris atsigamina

Etimologija

<= atsigaminti, atsigamina, atsigamino <= at- + sangrž. si- + gaminti, gamina, gamino

Antonimai

    atsigamintojas: bendrai

neatsigamintojas (lt)

Vertimai

  atsigamintojas: bendrai

---

Daiktavardis

atsigamintojas (dkt., mot. g., dgs. gal.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: atsigamintoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsigamintoja	atsigamintojos
kilm.	atsigamintojos	atsigamintojų
naud.	atsigamintojai	atsigamintojoms
gal.	atsigamintoją	atsigamintojas
įnag.	atsigamintoja	atsigamintojomis
viet.	atsigamintojoje	atsigamintojose
šauksm.	atsigamintoja	atsigamintojos

• Skiemenys: at-si-ga-min-to-jas
• žr. pagr. f. atsigamintoja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. atsigamintojas.

atsigamintojas

1. ta, kuri atsigamina

Etimologija

<= atsigaminti, atsigamina, atsigamino <= at- + sangrž. si- + gaminti, gamina, gamino

---