atsiginčijamuoju

 Lietuvių kalba

Dalyvis

atsiginčijamuoju (es. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. atsiginčijamas, mot. g. atsiginčijama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsiginčijamas	atsiginčijami	atsiginčijama	atsiginčijamos	atsiginčijama	-
kilm.	atsiginčijamo	atsiginčijamų	atsiginčijamos	atsiginčijamų	-	-
naud.	atsiginčijamam	atsiginčijamiems	atsiginčijamai	atsiginčijamoms	-	-
gal.	atsiginčijamą	atsiginčijamus	atsiginčijamą	atsiginčijamas	-	-
įnag.	atsiginčijamu	atsiginčijamais	atsiginčijama	atsiginčijamomis	-	-
viet.	atsiginčijamame	atsiginčijamuose	atsiginčijamoje	atsiginčijamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsiginčijamasis	atsiginčijamieji	atsiginčijamoji	atsiginčijamosios	-	-
kilm.	atsiginčijamojo	atsiginčijamųjų	atsiginčijamosios	atsiginčijamųjų	-	-
naud.	atsiginčijamajam	atsiginčijamiesiems	atsiginčijamajai	atsiginčijamosioms	-	-
gal.	atsiginčijamąjį	atsiginčijamuosius	atsiginčijamąją	atsiginčijamąsias	-	-
įnag.	atsiginčijamuoju	atsiginčijamaisiais	atsiginčijamąja	atsiginčijamosiomis	-	-
viet.	atsiginčijamajame	atsiginčijamuosiuose	atsiginčijamojoje	atsiginčijamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. atsiginčijamas, mot. g. atsiginčijama.
• Skiemenys: at-si-gin-či-ja-muo-ju

atsiginčijamuoju

1. tas, kurį atsiginčija

Etimologija

<= atsiginčyti, atsiginčija, atsiginčijo <= at- + sangrž. si- + ginčyti, ginčija, ginčijo

---