atsiginčydavusio

 Lietuvių kalba

Dalyvis

atsiginčydavusio (būt. d. l. veik. dlv., vyr. g. vns. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. atsiginčydavęs, mot. g. atsiginčydavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsiginčydavęs	atsiginčydavę	atsiginčydavusi, atsiginčydavus	atsiginčydavusios	-	atsiginčydavę
kilm.	atsiginčydavusio	atsiginčydavusių	atsiginčydavusios	atsiginčydavusių	-	-
naud.	atsiginčydavusiam	atsiginčydavusiems	atsiginčydavusiai	atsiginčydavusioms	-	-
gal.	atsiginčydavusį	atsiginčydavusius	atsiginčydavusią	atsiginčydavusias	-	-
įnag.	atsiginčydavusiu	atsiginčydavusiais	atsiginčydavusia	atsiginčydavusiomis	-	-
viet.	atsiginčydavusiame	atsiginčydavusiuose	atsiginčydavusioje	atsiginčydavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsiginčydavusysis	atsiginčydavusieji	atsiginčydavusioji	atsiginčydavusiosios	-	-
kilm.	atsiginčydavusiojo	atsiginčydavusiųjų	atsiginčydavusiosios	atsiginčydavusiųjų	-	-
naud.	atsiginčydavusiajam	atsiginčydavusiesiems	atsiginčydavusiajai	atsiginčydavusiosioms	-	-
gal.	atsiginčydavusįjį	atsiginčydavusiuosius	atsiginčydavusiąją	atsiginčydavusiąsias	-	-
įnag.	atsiginčydavusiuoju	atsiginčydavusiaisiais	atsiginčydavusiąja	atsiginčydavusiosiomis	-	-
viet.	atsiginčydavusiajame	atsiginčydavusiuosiuose	atsiginčydavusiojoje	atsiginčydavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. atsiginčydavęs, mot. g. atsiginčydavusi.
• Skiemenys: at-si-gin-čy-da-vu-sio

atsiginčydavusio

1. tas, kuris atsiginčydavo

Etimologija

<= atsiginčyti, atsiginčija, atsiginčijo <= at- + sangrž. si- + ginčyti, ginčija, ginčijo

---