atsikeliama

Taip pat žr.: atsikeliamą

 Lietuvių kalba

Dalyvis

atsikeliama (es. l. neveik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard., mot. g. vns. įnag., bev. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. atsikeliamas, mot. g. atsikeliama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsikeliamas	atsikeliami	atsikeliama	atsikeliamos	atsikeliama	-
kilm.	atsikeliamo	atsikeliamų	atsikeliamos	atsikeliamų	-	-
naud.	atsikeliamam	atsikeliamiems	atsikeliamai	atsikeliamoms	-	-
gal.	atsikeliamą	atsikeliamus	atsikeliamą	atsikeliamas	-	-
įnag.	atsikeliamu	atsikeliamais	atsikeliama	atsikeliamomis	-	-
viet.	atsikeliamame	atsikeliamuose	atsikeliamoje	atsikeliamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsikeliamasis	atsikeliamieji	atsikeliamoji	atsikeliamosios	-	-
kilm.	atsikeliamojo	atsikeliamųjų	atsikeliamosios	atsikeliamųjų	-	-
naud.	atsikeliamajam	atsikeliamiesiems	atsikeliamajai	atsikeliamosioms	-	-
gal.	atsikeliamąjį	atsikeliamuosius	atsikeliamąją	atsikeliamąsias	-	-
įnag.	atsikeliamuoju	atsikeliamaisiais	atsikeliamąja	atsikeliamosiomis	-	-
viet.	atsikeliamajame	atsikeliamuosiuose	atsikeliamojoje	atsikeliamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. atsikeliamas.
• Skiemenys: at-si-ke-lia-ma

atsikeliama

1. ta kurią atsikelia

Etimologija

<= atsikelti, atsikelia, atsikėlė

---