atsikelianti

Taip pat žr.: atsikeliantį

 Lietuvių kalba

Dalyvis

atsikelianti (es. l. veik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. atsikeliantis, mot. g. atsikelianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsikeliąs, atsikeliantis	atsikelią, atsikeliantys	atsikelianti	atsikeliančios	-	atsikelią
kilm.	atsikeliančio	atsikeliančių	atsikeliančios	atsikeliančių	-	-
naud.	atsikeliančiam	atsikeliantiems, atsikeliantiem	atsikeliančiai	atsikeliančioms, atsikeliančiom	-	-
gal.	atsikeliantį	atsikeliančius	atsikeliančią	atsikeliančias	-	-
įnag.	atsikeliančiu	atsikeliančiais	atsikeliančia	atsikeliančiomis	-	-
viet.	atsikeliančiame, atsikeliančiam	atsikeliančiuose, atsikeliančiuos	atsikeliančioje, atsikeliančioj	atsikeliančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsikeliantysis	atsikeliantieji	atsikeliančioji	atsikeliančiosios	-	-
kilm.	atsikeliančiojo	atsikeliančiųjų	atsikeliančiosios	atsikeliančiųjų	-	-
naud.	atsikeliančiajam	atsikeliantiesiems	atsikeliančiajai	atsikeliančiosioms	-	-
gal.	atsikeliantįjį	atsikeliančiuosius	atsikeliančiąją	atsikeliančiąsias	-	-
įnag.	atsikeliančiuoju	atsikeliančiaisiais	atsikeliančiąja	atsikeliančiosiomis	-	-
viet.	atsikeliančiajame	atsikeliančiuosiuose	atsikeliančiojoje	atsikeliančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. atsikeliantis.
• Skiemenys: at-si-ke-lian-ti

atsikelianti

1. ta kuri atsikelia

Etimologija

<= atsikelti, atsikelia, atsikėlė

---