atsikelsiąs

 Lietuvių kalba

Dalyvis

atsikelsiąs (būs. l. veik. dlv., vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. atsikelsiantis, mot. g. atsikelsianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsikelsiąs, atsikelsiantis	atsikelsią, atsikelsiantys	atsikelsianti	atsikelsiančios	-	atsikelsią
kilm.	atsikelsiančio	atsikelsiančių	atsikelsiančios	atsikelsiančių	-	-
naud.	atsikelsiančiam	atsikelsiantiems, atsikelsiantiem	atsikelsiančiai	atsikelsiančioms, atsikelsiančiom	-	-
gal.	atsikelsiantį	atsikelsiančius	atsikelsiančią	atsikelsiančias	-	-
įnag.	atsikelsiančiu	atsikelsiančiais	atsikelsiančia	atsikelsiančiomis	-	-
viet.	atsikelsiančiame, atsikelsiančiam	atsikelsiančiuose, atsikelsiančiuos	atsikelsiančioje, atsikelsiančioj	atsikelsiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsikelsiantysis	atsikelsiantieji	atsikelsiančioji	atsikelsiančiosios	-	-
kilm.	atsikelsiančiojo	atsikelsiančiųjų	atsikelsiančiosios	atsikelsiančiųjų	-	-
naud.	atsikelsiančiajam	atsikelsiantiesiems	atsikelsiančiajai	atsikelsiančiosioms	-	-
gal.	atsikelsiantįjį	atsikelsiančiuosius	atsikelsiančiąją	atsikelsiančiąsias	-	-
įnag.	atsikelsiančiuoju	atsikelsiančiaisiais	atsikelsiančiąja	atsikelsiančiosiomis	-	-
viet.	atsikelsiančiajame	atsikelsiančiuosiuose	atsikelsiančiojoje	atsikelsiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. atsikelsiantis, mot. g. atsikelsianti.
• Skiemenys: at-si-kel-siąs

atsikelsiąs

1. tas kuris atsikels

Etimologija

<= atsikelti, atsikelia, atsikėlė

---