atsikelta

Taip pat žr.: atsikeltą

 Lietuvių kalba

Dalyvis

atsikelta (būt. l. neveik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard., mot. g. vns. įnag., bev. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. atsikeltas, mot. g. atsikelta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsikeltas	atsikelti	atsikelta	atsikeltos	atsikelta	-
kilm.	atsikelto	atsikeltų	atsikeltos	atsikeltų	-	-
naud.	atsikeltam	atsikeltiems	atsikeltai	atsikeltoms	-	-
gal.	atsikeltą	atsikeltus	atsikeltą	atsikeltas	-	-
įnag.	atsikeltu	atsikeltais	atsikelta	atsikeltomis	-	-
viet.	atsikeltame	atsikeltuose	atsikeltoje	atsikeltose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsikeltasis	atsikeltieji	atsikeltoji	atsikeltosios	-	-
kilm.	atsikeltojo	atsikeltųjų	atsikeltosios	atsikeltųjų	-	-
naud.	atsikeltajam	atsikeltiesiems	atsikeltajai	atsikeltosioms	-	-
gal.	atsikeltąjį	atsikeltuosius	atsikeltąją	atsikeltąsias	-	-
įnag.	atsikeltuoju	atsikeltaisiais	atsikeltąja	atsikeltosiomis	-	-
viet.	atsikeltajame	atsikeltuosiuose	atsikeltojoje	atsikeltosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. atsikeltas.
• Skiemenys: at-si-kel-ta

atsikelta

1. ta kurią atsikėlė

Etimologija

<= atsikelti, atsikelia, atsikėlė

---