atsimąstąs

 Lietuvių kalba

Dalyvis

atsimąstąs (es. l. veik. dlv., vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. atsimąstantis, mot. g. atsimąstanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsimąstąs, atsimąstantis	atsimąstą, atsimąstantys	atsimąstanti	atsimąstančios	-	atsimąstą
kilm.	atsimąstančio	atsimąstančių	atsimąstančios	atsimąstančių	-	-
naud.	atsimąstančiam	atsimąstantiems, atsimąstantiem	atsimąstančiai	atsimąstančioms, atsimąstančiom	-	-
gal.	atsimąstantį	atsimąstančius	atsimąstančią	atsimąstančias	-	-
įnag.	atsimąstančiu	atsimąstančiais	atsimąstančia	atsimąstančiomis	-	-
viet.	atsimąstančiame, atsimąstančiam	atsimąstančiuose, atsimąstančiuos	atsimąstančioje, atsimąstančioj	atsimąstančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsimąstantysis	atsimąstantieji	atsimąstančioji	atsimąstančiosios	-	-
kilm.	atsimąstančiojo	atsimąstančiųjų	atsimąstančiosios	atsimąstančiųjų	-	-
naud.	atsimąstančiajam	atsimąstantiesiems	atsimąstančiajai	atsimąstančiosioms	-	-
gal.	atsimąstantįjį	atsimąstančiuosius	atsimąstančiąją	atsimąstančiąsias	-	-
įnag.	atsimąstančiuoju	atsimąstančiaisiais	atsimąstančiąja	atsimąstančiosiomis	-	-
viet.	atsimąstančiajame	atsimąstančiuosiuose	atsimąstančiojoje	atsimąstančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. atsimąstantis, mot. g. atsimąstanti.
• Skiemenys: at-si-mąs-tąs

atsimąstąs

1. tas, kuris atsimąsto

Etimologija

<= atsimąstyti, atsimąsto, atsimąstė <= at- + sangrž. si- + mąstyti, mąsto, mąstė

Vertimai

  atsimąstąs: bendrai

---