atsimąstydavusiajam

 Lietuvių kalba

Dalyvis

atsimąstydavusiajam (būt. d. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. atsimąstydavęs, mot. g. atsimąstydavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsimąstydavęs	atsimąstydavę	atsimąstydavusi, atsimąstydavus	atsimąstydavusios	-	atsimąstydavę
kilm.	atsimąstydavusio	atsimąstydavusių	atsimąstydavusios	atsimąstydavusių	-	-
naud.	atsimąstydavusiam	atsimąstydavusiems	atsimąstydavusiai	atsimąstydavusioms	-	-
gal.	atsimąstydavusį	atsimąstydavusius	atsimąstydavusią	atsimąstydavusias	-	-
įnag.	atsimąstydavusiu	atsimąstydavusiais	atsimąstydavusia	atsimąstydavusiomis	-	-
viet.	atsimąstydavusiame	atsimąstydavusiuose	atsimąstydavusioje	atsimąstydavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsimąstydavusysis	atsimąstydavusieji	atsimąstydavusioji	atsimąstydavusiosios	-	-
kilm.	atsimąstydavusiojo	atsimąstydavusiųjų	atsimąstydavusiosios	atsimąstydavusiųjų	-	-
naud.	atsimąstydavusiajam	atsimąstydavusiesiems	atsimąstydavusiajai	atsimąstydavusiosioms	-	-
gal.	atsimąstydavusįjį	atsimąstydavusiuosius	atsimąstydavusiąją	atsimąstydavusiąsias	-	-
įnag.	atsimąstydavusiuoju	atsimąstydavusiaisiais	atsimąstydavusiąja	atsimąstydavusiosiomis	-	-
viet.	atsimąstydavusiajame	atsimąstydavusiuosiuose	atsimąstydavusiojoje	atsimąstydavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. atsimąstydavęs, mot. g. atsimąstydavusi.
• Skiemenys: at-si-mąs-ty-da-vu-sia-jam

atsimąstydavusiajam

1. tas, kuris atsimąstydavo

Etimologija

<= atsimąstyti, atsimąsto, atsimąstė <= at- + sangrž. si- + mąstyti, mąsto, mąstė

Vertimai

  atsimąstydavusiajam: bendrai

---