atsimąstytinų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

atsimąstytinų (reik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. atsimąstytinas, mot. g. atsimąstytina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsimąstytinas	atsimąstytini	atsimąstytina	atsimąstytinos	atsimąstytina	-
kilm.	atsimąstytino	atsimąstytinų	atsimąstytinos	atsimąstytinų	-	-
naud.	atsimąstytinam	atsimąstytiniems	atsimąstytinai	atsimąstytinoms	-	-
gal.	atsimąstytiną	atsimąstytinus	atsimąstytiną	atsimąstytinas	-	-
įnag.	atsimąstytinu	atsimąstytinais	atsimąstytina	atsimąstytinomis	-	-
viet.	atsimąstytiname	atsimąstytinuose	atsimąstytinoje	atsimąstytinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsimąstytinasis	atsimąstytinieji	atsimąstytinoji	atsimąstytinosios	-	-
kilm.	atsimąstytinojo	atsimąstytinųjų	atsimąstytinosios	atsimąstytinųjų	-	-
naud.	atsimąstytinajam	atsimąstytiniesiems	atsimąstytinajai	atsimąstytinosioms	-	-
gal.	atsimąstytinąjį	atsimąstytinuosius	atsimąstytinąją	atsimąstytinąsias	-	-
įnag.	atsimąstytinuoju	atsimąstytinaisiais	atsimąstytinąja	atsimąstytinosiomis	-	-
viet.	atsimąstytinajame	atsimąstytinuosiuose	atsimąstytinojoje	atsimąstytinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. atsimąstytinas, mot. g. atsimąstytina.
• Skiemenys: at-si-mąs-ty-ti-nų

atsimąstytinų

1. tas, dėl kurio reikia atsimąstyti

Etimologija

<= atsimąstyti, atsimąsto, atsimąstė <= at- + sangrž. si- + mąstyti, mąsto, mąstė

---