atsiminsiąs

 Lietuvių kalba

Dalyvis

atsiminsiąs (būs. l. veik. dlv., vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. atsiminsiantis, mot. g. atsiminsianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsiminsiąs, atsiminsiantis	atsiminsią, atsiminsiantys	atsiminsianti	atsiminsiančios	-	atsiminsią
kilm.	atsiminsiančio	atsiminsiančių	atsiminsiančios	atsiminsiančių	-	-
naud.	atsiminsiančiam	atsiminsiantiems, atsiminsiantiem	atsiminsiančiai	atsiminsiančioms, atsiminsiančiom	-	-
gal.	atsiminsiantį	atsiminsiančius	atsiminsiančią	atsiminsiančias	-	-
įnag.	atsiminsiančiu	atsiminsiančiais	atsiminsiančia	atsiminsiančiomis	-	-
viet.	atsiminsiančiame, atsiminsiančiam	atsiminsiančiuose, atsiminsiančiuos	atsiminsiančioje, atsiminsiančioj	atsiminsiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsiminsiantysis	atsiminsiantieji	atsiminsiančioji	atsiminsiančiosios	-	-
kilm.	atsiminsiančiojo	atsiminsiančiųjų	atsiminsiančiosios	atsiminsiančiųjų	-	-
naud.	atsiminsiančiajam	atsiminsiantiesiems	atsiminsiančiajai	atsiminsiančiosioms	-	-
gal.	atsiminsiantįjį	atsiminsiančiuosius	atsiminsiančiąją	atsiminsiančiąsias	-	-
įnag.	atsiminsiančiuoju	atsiminsiančiaisiais	atsiminsiančiąja	atsiminsiančiosiomis	-	-
viet.	atsiminsiančiajame	atsiminsiančiuosiuose	atsiminsiančiojoje	atsiminsiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. atsiminsiantis, mot. g. atsiminsianti.
• Skiemenys: at-si-min-siąs

atsiminsiąs

1. tas kuris atsimins

Etimologija

<= (atsiminti, atsimena, atsiminė) arba (atsiminti, atsimina, atsimynė)

---