atsiprašiusi

Taip pat žr.: atsiprašiusį

 Lietuvių kalba

Dalyvis

atsiprašiusi (dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. atsiprašęs, mot. g. atsiprašiusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsiprašęs	atsiprašę	atsiprašiusi, atsiprašius	atsiprašiusios	-	atsiprašę
kilm.	atsiprašiusio	atsiprašiusių	atsiprašiusios	atsiprašiusių	-	-
naud.	atsiprašiusiam	atsiprašiusiems	atsiprašiusiai	atsiprašiusioms	-	-
gal.	atsiprašiusį	atsiprašiusius	atsiprašiusią	atsiprašiusias	-	-
įnag.	atsiprašiusiu	atsiprašiusiais	atsiprašiusia	atsiprašiusiomis	-	-
viet.	atsiprašiusiame	atsiprašiusiuose	atsiprašiusioje	atsiprašiusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsiprašiusysis	atsiprašiusieji	atsiprašiusioji	atsiprašiusiosios	-	-
kilm.	atsiprašiusiojo	atsiprašiusiųjų	atsiprašiusiosios	atsiprašiusiųjų	-	-
naud.	atsiprašiusiajam	atsiprašiusiesiems	atsiprašiusiajai	atsiprašiusiosioms	-	-
gal.	atsiprašiusįjį	atsiprašiusiuosius	atsiprašiusiąją	atsiprašiusiąsias	-	-
įnag.	atsiprašiusiuoju	atsiprašiusiaisiais	atsiprašiusiąja	atsiprašiusiosiomis	-	-
viet.	atsiprašiusiajame	atsiprašiusiuosiuose	atsiprašiusiojoje	atsiprašiusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. atsiprašęs.
• Skiemenys: at-si-pra-šiu-si

atsiprašiusi

1. ta kuri atsiprašė

Etimologija

<= atsiprašyti, atsiprašo, atsiprašė

---