atsiprašoma

Taip pat žr.: atsiprašomą

 Lietuvių kalba

Dalyvis

atsiprašoma (es. l. neveik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard., mot. g. vns. įnag., bev. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. atsiprašomas, mot. g. atsiprašoma
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsiprašomas	atsiprašomi	atsiprašoma	atsiprašomos	atsiprašoma	-
kilm.	atsiprašomo	atsiprašomų	atsiprašomos	atsiprašomų	-	-
naud.	atsiprašomam	atsiprašomiems	atsiprašomai	atsiprašomoms	-	-
gal.	atsiprašomą	atsiprašomus	atsiprašomą	atsiprašomas	-	-
įnag.	atsiprašomu	atsiprašomais	atsiprašoma	atsiprašomomis	-	-
viet.	atsiprašomame	atsiprašomuose	atsiprašomoje	atsiprašomose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsiprašomasis	atsiprašomieji	atsiprašomoji	atsiprašomosios	-	-
kilm.	atsiprašomojo	atsiprašomųjų	atsiprašomosios	atsiprašomųjų	-	-
naud.	atsiprašomajam	atsiprašomiesiems	atsiprašomajai	atsiprašomosioms	-	-
gal.	atsiprašomąjį	atsiprašomuosius	atsiprašomąją	atsiprašomąsias	-	-
įnag.	atsiprašomuoju	atsiprašomaisiais	atsiprašomąja	atsiprašomosiomis	-	-
viet.	atsiprašomajame	atsiprašomuosiuose	atsiprašomojoje	atsiprašomosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. atsiprašomas.
• Skiemenys: at-si-pra-šo-ma

atsiprašoma

1. ta kurią atsiprašo

Etimologija

<= atsiprašyti, atsiprašo, atsiprašė

---