atsiprašysimas

 Lietuvių kalba

Dalyvis

atsiprašysimas (būs. l. neveik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard., mot. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. atsiprašysimas, mot. g. atsiprašysima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsiprašysimas	atsiprašysimi	atsiprašysima	atsiprašysimos	atsiprašysima	-
kilm.	atsiprašysimo	atsiprašysimų	atsiprašysimos	atsiprašysimų	-	-
naud.	atsiprašysimam	atsiprašysimiems	atsiprašysimai	atsiprašysimoms	-	-
gal.	atsiprašysimą	atsiprašysimus	atsiprašysimą	atsiprašysimas	-	-
įnag.	atsiprašysimu	atsiprašysimais	atsiprašysima	atsiprašysimomis	-	-
viet.	atsiprašysimame	atsiprašysimuose	atsiprašysimoje	atsiprašysimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsiprašysimasis	atsiprašysimieji	atsiprašysimoji	atsiprašysimosios	-	-
kilm.	atsiprašysimojo	atsiprašysimųjų	atsiprašysimosios	atsiprašysimųjų	-	-
naud.	atsiprašysimajam	atsiprašysimiesiems	atsiprašysimajai	atsiprašysimosioms	-	-
gal.	atsiprašysimąjį	atsiprašysimuosius	atsiprašysimąją	atsiprašysimąsias	-	-
įnag.	atsiprašysimuoju	atsiprašysimaisiais	atsiprašysimąja	atsiprašysimosiomis	-	-
viet.	atsiprašysimajame	atsiprašysimuosiuose	atsiprašysimojoje	atsiprašysimosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. atsiprašysima.
• Skiemenys: at-si-pra-šy-si-mas

atsiprašysimas

1. tas kurį atsiprašys

Etimologija

<= atsiprašyti, atsiprašo, atsiprašė

---