atsirašomu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

atsirašomu (es. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. atsirašomas, mot. g. atsirašoma
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsirašomas	atsirašomi	atsirašoma	atsirašomos	atsirašoma	-
kilm.	atsirašomo	atsirašomų	atsirašomos	atsirašomų	-	-
naud.	atsirašomam	atsirašomiems	atsirašomai	atsirašomoms	-	-
gal.	atsirašomą	atsirašomus	atsirašomą	atsirašomas	-	-
įnag.	atsirašomu	atsirašomais	atsirašoma	atsirašomomis	-	-
viet.	atsirašomame	atsirašomuose	atsirašomoje	atsirašomose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsirašomasis	atsirašomieji	atsirašomoji	atsirašomosios	-	-
kilm.	atsirašomojo	atsirašomųjų	atsirašomosios	atsirašomųjų	-	-
naud.	atsirašomajam	atsirašomiesiems	atsirašomajai	atsirašomosioms	-	-
gal.	atsirašomąjį	atsirašomuosius	atsirašomąją	atsirašomąsias	-	-
įnag.	atsirašomuoju	atsirašomaisiais	atsirašomąja	atsirašomosiomis	-	-
viet.	atsirašomajame	atsirašomuosiuose	atsirašomojoje	atsirašomosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. atsirašomas, mot. g. atsirašoma.
• Skiemenys: at-si-ra-šo-mu

atsirašomu

1. tas, kurį atsirašo

Etimologija

<= atsirašyti, atsirašo, atsirašė <= at- + sangrž. si- + rašyti, rašo, rašė

---