atsisiųsimas

 Lietuvių kalba

Dalyvis

atsisiųsimas (būs. l. neveik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard., mot. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. atsisiųsimas, mot. g. atsisiųsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsisiųsimas	atsisiųsimi	atsisiųsima	atsisiųsimos	atsisiųsima	-
kilm.	atsisiųsimo	atsisiųsimų	atsisiųsimos	atsisiųsimų	-	-
naud.	atsisiųsimam	atsisiųsimiems	atsisiųsimai	atsisiųsimoms	-	-
gal.	atsisiųsimą	atsisiųsimus	atsisiųsimą	atsisiųsimas	-	-
įnag.	atsisiųsimu	atsisiųsimais	atsisiųsima	atsisiųsimomis	-	-
viet.	atsisiųsimame	atsisiųsimuose	atsisiųsimoje	atsisiųsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsisiųsimasis	atsisiųsimieji	atsisiųsimoji	atsisiųsimosios	-	-
kilm.	atsisiųsimojo	atsisiųsimųjų	atsisiųsimosios	atsisiųsimųjų	-	-
naud.	atsisiųsimajam	atsisiųsimiesiems	atsisiųsimajai	atsisiųsimosioms	-	-
gal.	atsisiųsimąjį	atsisiųsimuosius	atsisiųsimąją	atsisiųsimąsias	-	-
įnag.	atsisiųsimuoju	atsisiųsimaisiais	atsisiųsimąja	atsisiųsimosiomis	-	-
viet.	atsisiųsimajame	atsisiųsimuosiuose	atsisiųsimojoje	atsisiųsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. atsisiųsima.
• Skiemenys: at-si-sių-si-mas

atsisiųsimas

1. tas kurį atsisiųs

Etimologija

<= atsisiųsti, atsisiunčia, atsisiuntė

---