atsisiunčiantis

 Lietuvių kalba

Dalyvis

atsisiunčiantis (es. l. veik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. atsisiunčiantis, mot. g. atsisiunčianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsisiunčiąs, atsisiunčiantis	atsisiunčią, atsisiunčiantys	atsisiunčianti	atsisiunčiančios	-	atsisiunčią
kilm.	atsisiunčiančio	atsisiunčiančių	atsisiunčiančios	atsisiunčiančių	-	-
naud.	atsisiunčiančiam	atsisiunčiantiems, atsisiunčiantiem	atsisiunčiančiai	atsisiunčiančioms, atsisiunčiančiom	-	-
gal.	atsisiunčiantį	atsisiunčiančius	atsisiunčiančią	atsisiunčiančias	-	-
įnag.	atsisiunčiančiu	atsisiunčiančiais	atsisiunčiančia	atsisiunčiančiomis	-	-
viet.	atsisiunčiančiame, atsisiunčiančiam	atsisiunčiančiuose, atsisiunčiančiuos	atsisiunčiančioje, atsisiunčiančioj	atsisiunčiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsisiunčiantysis	atsisiunčiantieji	atsisiunčiančioji	atsisiunčiančiosios	-	-
kilm.	atsisiunčiančiojo	atsisiunčiančiųjų	atsisiunčiančiosios	atsisiunčiančiųjų	-	-
naud.	atsisiunčiančiajam	atsisiunčiantiesiems	atsisiunčiančiajai	atsisiunčiančiosioms	-	-
gal.	atsisiunčiantįjį	atsisiunčiančiuosius	atsisiunčiančiąją	atsisiunčiančiąsias	-	-
įnag.	atsisiunčiančiuoju	atsisiunčiančiaisiais	atsisiunčiančiąja	atsisiunčiančiosiomis	-	-
viet.	atsisiunčiančiajame	atsisiunčiančiuosiuose	atsisiunčiančiojoje	atsisiunčiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. atsisiunčianti.
• Skiemenys: at-si-siun-čian-tis

atsisiunčiantis

1. tas kuris atsisiunčia

Etimologija

<= atsisiųsti, atsisiunčia, atsisiuntė

---