atsitikinamųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

atsitikinamųjų (es. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. atsitikinamas, mot. g. atsitikinama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsitikinamas	atsitikinami	atsitikinama	atsitikinamos	atsitikinama	-
kilm.	atsitikinamo	atsitikinamų	atsitikinamos	atsitikinamų	-	-
naud.	atsitikinamam	atsitikinamiems	atsitikinamai	atsitikinamoms	-	-
gal.	atsitikinamą	atsitikinamus	atsitikinamą	atsitikinamas	-	-
įnag.	atsitikinamu	atsitikinamais	atsitikinama	atsitikinamomis	-	-
viet.	atsitikinamame	atsitikinamuose	atsitikinamoje	atsitikinamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsitikinamasis	atsitikinamieji	atsitikinamoji	atsitikinamosios	-	-
kilm.	atsitikinamojo	atsitikinamųjų	atsitikinamosios	atsitikinamųjų	-	-
naud.	atsitikinamajam	atsitikinamiesiems	atsitikinamajai	atsitikinamosioms	-	-
gal.	atsitikinamąjį	atsitikinamuosius	atsitikinamąją	atsitikinamąsias	-	-
įnag.	atsitikinamuoju	atsitikinamaisiais	atsitikinamąja	atsitikinamosiomis	-	-
viet.	atsitikinamajame	atsitikinamuosiuose	atsitikinamojoje	atsitikinamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. atsitikinamas, mot. g. atsitikinama.
• Skiemenys: at-si-ti-ki-na-mų-jų

atsitikinamųjų

1. tas, kurį atsitikina

Etimologija

<= atsitikinti, atsitikina, atsitikino <= at- + sangrž. si- + tikinti, tikina, tikino

---