atsitikinančiai

 Lietuvių kalba

Dalyvis

atsitikinančiai (es. l. veik. dlv., mot. g. vns. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. atsitikinantis, mot. g. atsitikinanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsitikinąs, atsitikinantis	atsitikiną, atsitikinantys	atsitikinanti	atsitikinančios	-	atsitikiną
kilm.	atsitikinančio	atsitikinančių	atsitikinančios	atsitikinančių	-	-
naud.	atsitikinančiam	atsitikinantiems, atsitikinantiem	atsitikinančiai	atsitikinančioms, atsitikinančiom	-	-
gal.	atsitikinantį	atsitikinančius	atsitikinančią	atsitikinančias	-	-
įnag.	atsitikinančiu	atsitikinančiais	atsitikinančia	atsitikinančiomis	-	-
viet.	atsitikinančiame, atsitikinančiam	atsitikinančiuose, atsitikinančiuos	atsitikinančioje, atsitikinančioj	atsitikinančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsitikinantysis	atsitikinantieji	atsitikinančioji	atsitikinančiosios	-	-
kilm.	atsitikinančiojo	atsitikinančiųjų	atsitikinančiosios	atsitikinančiųjų	-	-
naud.	atsitikinančiajam	atsitikinantiesiems	atsitikinančiajai	atsitikinančiosioms	-	-
gal.	atsitikinantįjį	atsitikinančiuosius	atsitikinančiąją	atsitikinančiąsias	-	-
įnag.	atsitikinančiuoju	atsitikinančiaisiais	atsitikinančiąja	atsitikinančiosiomis	-	-
viet.	atsitikinančiajame	atsitikinančiuosiuose	atsitikinančiojoje	atsitikinančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. atsitikinantis, mot. g. atsitikinanti.
• Skiemenys: at-si-ti-ki-nan-čiai

atsitikinančiai

1. ta, kuri atsitikina

Etimologija

<= atsitikinti, atsitikina, atsitikino <= at- + sangrž. si- + tikinti, tikina, tikino

---