atsitikindavusysis

 Lietuvių kalba

Dalyvis

atsitikindavusysis (būt. d. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. atsitikindavęs, mot. g. atsitikindavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsitikindavęs	atsitikindavę	atsitikindavusi, atsitikindavus	atsitikindavusios	-	atsitikindavę
kilm.	atsitikindavusio	atsitikindavusių	atsitikindavusios	atsitikindavusių	-	-
naud.	atsitikindavusiam	atsitikindavusiems	atsitikindavusiai	atsitikindavusioms	-	-
gal.	atsitikindavusį	atsitikindavusius	atsitikindavusią	atsitikindavusias	-	-
įnag.	atsitikindavusiu	atsitikindavusiais	atsitikindavusia	atsitikindavusiomis	-	-
viet.	atsitikindavusiame	atsitikindavusiuose	atsitikindavusioje	atsitikindavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsitikindavusysis	atsitikindavusieji	atsitikindavusioji	atsitikindavusiosios	-	-
kilm.	atsitikindavusiojo	atsitikindavusiųjų	atsitikindavusiosios	atsitikindavusiųjų	-	-
naud.	atsitikindavusiajam	atsitikindavusiesiems	atsitikindavusiajai	atsitikindavusiosioms	-	-
gal.	atsitikindavusįjį	atsitikindavusiuosius	atsitikindavusiąją	atsitikindavusiąsias	-	-
įnag.	atsitikindavusiuoju	atsitikindavusiaisiais	atsitikindavusiąja	atsitikindavusiosiomis	-	-
viet.	atsitikindavusiajame	atsitikindavusiuosiuose	atsitikindavusiojoje	atsitikindavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. atsitikindavęs, mot. g. atsitikindavusi.
• Skiemenys: at-si-ti-kin-da-vu-sy-sis

atsitikindavusysis

1. tas, kuris atsitikindavo

Etimologija

<= atsitikinti, atsitikina, atsitikino <= at- + sangrž. si- + tikinti, tikina, tikino

---