atsitikintinus

 Lietuvių kalba

Dalyvis

atsitikintinus (reik. dlv., vyr. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. atsitikintinas, mot. g. atsitikintina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsitikintinas	atsitikintini	atsitikintina	atsitikintinos	atsitikintina	-
kilm.	atsitikintino	atsitikintinų	atsitikintinos	atsitikintinų	-	-
naud.	atsitikintinam	atsitikintiniems	atsitikintinai	atsitikintinoms	-	-
gal.	atsitikintiną	atsitikintinus	atsitikintiną	atsitikintinas	-	-
įnag.	atsitikintinu	atsitikintinais	atsitikintina	atsitikintinomis	-	-
viet.	atsitikintiname	atsitikintinuose	atsitikintinoje	atsitikintinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsitikintinasis	atsitikintinieji	atsitikintinoji	atsitikintinosios	-	-
kilm.	atsitikintinojo	atsitikintinųjų	atsitikintinosios	atsitikintinųjų	-	-
naud.	atsitikintinajam	atsitikintiniesiems	atsitikintinajai	atsitikintinosioms	-	-
gal.	atsitikintinąjį	atsitikintinuosius	atsitikintinąją	atsitikintinąsias	-	-
įnag.	atsitikintinuoju	atsitikintinaisiais	atsitikintinąja	atsitikintinosiomis	-	-
viet.	atsitikintinajame	atsitikintinuosiuose	atsitikintinojoje	atsitikintinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. atsitikintinas, mot. g. atsitikintina.
• Skiemenys: at-si-ti-kin-ti-nus

atsitikintinus

1. tas, dėl kurio reikia atsitikinti

Etimologija

<= atsitikinti, atsitikina, atsitikino <= at- + sangrž. si- + tikinti, tikina, tikino

---