atsitikintuoju

 Lietuvių kalba

Dalyvis

atsitikintuoju (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. atsitikintas, mot. g. atsitikinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsitikintas	atsitikinti	atsitikinta	atsitikintos	atsitikinta	-
kilm.	atsitikinto	atsitikintų	atsitikintos	atsitikintų	-	-
naud.	atsitikintam	atsitikintiems	atsitikintai	atsitikintoms	-	-
gal.	atsitikintą	atsitikintus	atsitikintą	atsitikintas	-	-
įnag.	atsitikintu	atsitikintais	atsitikinta	atsitikintomis	-	-
viet.	atsitikintame	atsitikintuose	atsitikintoje	atsitikintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsitikintasis	atsitikintieji	atsitikintoji	atsitikintosios	-	-
kilm.	atsitikintojo	atsitikintųjų	atsitikintosios	atsitikintųjų	-	-
naud.	atsitikintajam	atsitikintiesiems	atsitikintajai	atsitikintosioms	-	-
gal.	atsitikintąjį	atsitikintuosius	atsitikintąją	atsitikintąsias	-	-
įnag.	atsitikintuoju	atsitikintaisiais	atsitikintąja	atsitikintosiomis	-	-
viet.	atsitikintajame	atsitikintuosiuose	atsitikintojoje	atsitikintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. atsitikintas, mot. g. atsitikinta.
• Skiemenys: at-si-ti-kin-tuo-ju

atsitikintuoju

1. tas, kurį atsitikino

Etimologija

<= atsitikinti, atsitikina, atsitikino <= at- + sangrž. si- + tikinti, tikina, tikino

---