atsitikrintojo

 Lietuvių kalba

Dalyvis

atsitikrintojo (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. atsitikrintas, mot. g. atsitikrinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsitikrintas	atsitikrinti	atsitikrinta	atsitikrintos	atsitikrinta	-
kilm.	atsitikrinto	atsitikrintų	atsitikrintos	atsitikrintų	-	-
naud.	atsitikrintam	atsitikrintiems	atsitikrintai	atsitikrintoms	-	-
gal.	atsitikrintą	atsitikrintus	atsitikrintą	atsitikrintas	-	-
įnag.	atsitikrintu	atsitikrintais	atsitikrinta	atsitikrintomis	-	-
viet.	atsitikrintame	atsitikrintuose	atsitikrintoje	atsitikrintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsitikrintasis	atsitikrintieji	atsitikrintoji	atsitikrintosios	-	-
kilm.	atsitikrintojo	atsitikrintųjų	atsitikrintosios	atsitikrintųjų	-	-
naud.	atsitikrintajam	atsitikrintiesiems	atsitikrintajai	atsitikrintosioms	-	-
gal.	atsitikrintąjį	atsitikrintuosius	atsitikrintąją	atsitikrintąsias	-	-
įnag.	atsitikrintuoju	atsitikrintaisiais	atsitikrintąja	atsitikrintosiomis	-	-
viet.	atsitikrintajame	atsitikrintuosiuose	atsitikrintojoje	atsitikrintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. atsitikrintas, mot. g. atsitikrinta.
• Skiemenys: at-si-tik-rin-to-jo

atsitikrintojo

1. tas, kurį atsitikrino

Etimologija

<= atsitikrinti, atsitikrina, atsitikrino <= at- + sangrž. si- + tikrinti, tikrina, tikrino

---

Daiktavardis

atsitikrintojo (dkt., vyr. g., vns. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: atsitikrintojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsitikrintojas	atsitikrintojai
kilm.	atsitikrintojo	atsitikrintojų
naud.	atsitikrintojui	atsitikrintojams
gal.	atsitikrintoją	atsitikrintojus
įnag.	atsitikrintoju	atsitikrintojais
viet.	atsitikrintojuje	atsitikrintojuose
šauksm.	atsitikrintojau	atsitikrintojai

• Skiemenys: at-si-tik-rin-to-jo
• žr. pagr. f. atsitikrintojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. atsitikrintoja.

atsitikrintojo

1. tas, kuris atsitikrina

Etimologija

<= atsitikrinti, atsitikrina, atsitikrino <= at- + sangrž. si- + tikrinti, tikrina, tikrino

---