atsivaišintą

Taip pat žr.: atsivaišinta

 Lietuvių kalba

Dalyvis

atsivaišintą (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. gal., mot. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. atsivaišintas, mot. g. atsivaišinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsivaišintas	atsivaišinti	atsivaišinta	atsivaišintos	atsivaišinta	-
kilm.	atsivaišinto	atsivaišintų	atsivaišintos	atsivaišintų	-	-
naud.	atsivaišintam	atsivaišintiems	atsivaišintai	atsivaišintoms	-	-
gal.	atsivaišintą	atsivaišintus	atsivaišintą	atsivaišintas	-	-
įnag.	atsivaišintu	atsivaišintais	atsivaišinta	atsivaišintomis	-	-
viet.	atsivaišintame	atsivaišintuose	atsivaišintoje	atsivaišintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsivaišintasis	atsivaišintieji	atsivaišintoji	atsivaišintosios	-	-
kilm.	atsivaišintojo	atsivaišintųjų	atsivaišintosios	atsivaišintųjų	-	-
naud.	atsivaišintajam	atsivaišintiesiems	atsivaišintajai	atsivaišintosioms	-	-
gal.	atsivaišintąjį	atsivaišintuosius	atsivaišintąją	atsivaišintąsias	-	-
įnag.	atsivaišintuoju	atsivaišintaisiais	atsivaišintąja	atsivaišintosiomis	-	-
viet.	atsivaišintajame	atsivaišintuosiuose	atsivaišintojoje	atsivaišintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. atsivaišintas, mot. g. atsivaišinta.

atsivaišintą

1. ta, kurią atsivaišino

Etimologija

<= atsivaišinti, atsivaišina, atsivaišino <= atvaišinti, atvaišina, atvaišino <= at- + vaišinti, vaišina, vaišino

---