atsivaišintoja

Taip pat žr.: atsivaišintoją

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

atsivaišintoja (dkt., mot. g., pagr. f., vns. vard., vns. įnag., vns. šauksm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: atsivaišintoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsivaišintoja	atsivaišintojos
kilm.	atsivaišintojos	atsivaišintojų
naud.	atsivaišintojai	atsivaišintojoms
gal.	atsivaišintoją	atsivaišintojas
įnag.	atsivaišintoja	atsivaišintojomis
viet.	atsivaišintojoje	atsivaišintojose
šauksm.	atsivaišintoja	atsivaišintojos

• Skiemenys: at-si-vai-šin-to-ja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. atsivaišintojas.

atsivaišintoja

1. ta, kuri atsivaišina

Etimologija

<= atsivaišinti, atsivaišina, atsivaišino <= atvaišinti, atvaišina, atvaišino <= at- + vaišinti, vaišina, vaišino

---