atvaišinamąja

Taip pat žr.: atvaišinamąją

 Lietuvių kalba

Dalyvis

atvaišinamąja (es. l. neveik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. atvaišinamas, mot. g. atvaišinama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atvaišinamas	atvaišinami	atvaišinama	atvaišinamos	atvaišinama	-
kilm.	atvaišinamo	atvaišinamų	atvaišinamos	atvaišinamų	-	-
naud.	atvaišinamam	atvaišinamiems	atvaišinamai	atvaišinamoms	-	-
gal.	atvaišinamą	atvaišinamus	atvaišinamą	atvaišinamas	-	-
įnag.	atvaišinamu	atvaišinamais	atvaišinama	atvaišinamomis	-	-
viet.	atvaišinamame	atvaišinamuose	atvaišinamoje	atvaišinamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atvaišinamasis	atvaišinamieji	atvaišinamoji	atvaišinamosios	-	-
kilm.	atvaišinamojo	atvaišinamųjų	atvaišinamosios	atvaišinamųjų	-	-
naud.	atvaišinamajam	atvaišinamiesiems	atvaišinamajai	atvaišinamosioms	-	-
gal.	atvaišinamąjį	atvaišinamuosius	atvaišinamąją	atvaišinamąsias	-	-
įnag.	atvaišinamuoju	atvaišinamaisiais	atvaišinamąja	atvaišinamosiomis	-	-
viet.	atvaišinamajame	atvaišinamuosiuose	atvaišinamojoje	atvaišinamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. atvaišinamas, mot. g. atvaišinama.

atvaišinamąja

1. ta, kurią atvaišina

Etimologija

<= atvaišinti, atvaišina, atvaišino <= at- + vaišinti, vaišina, vaišino

---