atvokiančiajam

 Lietuvių kalba

Dalyvis

atvokiančiajam (es. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. atvokiantis, mot. g. atvokianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atvokiąs, atvokiantis	atvokią, atvokiantys	atvokianti	atvokiančios	-	atvokią
kilm.	atvokiančio	atvokiančių	atvokiančios	atvokiančių	-	-
naud.	atvokiančiam	atvokiantiems, atvokiantiem	atvokiančiai	atvokiančioms, atvokiančiom	-	-
gal.	atvokiantį	atvokiančius	atvokiančią	atvokiančias	-	-
įnag.	atvokiančiu	atvokiančiais	atvokiančia	atvokiančiomis	-	-
viet.	atvokiančiame, atvokiančiam	atvokiančiuose, atvokiančiuos	atvokiančioje, atvokiančioj	atvokiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atvokiantysis	atvokiantieji	atvokiančioji	atvokiančiosios	-	-
kilm.	atvokiančiojo	atvokiančiųjų	atvokiančiosios	atvokiančiųjų	-	-
naud.	atvokiančiajam	atvokiantiesiems	atvokiančiajai	atvokiančiosioms	-	-
gal.	atvokiantįjį	atvokiančiuosius	atvokiančiąją	atvokiančiąsias	-	-
įnag.	atvokiančiuoju	atvokiančiaisiais	atvokiančiąja	atvokiančiosiomis	-	-
viet.	atvokiančiajame	atvokiančiuosiuose	atvokiančiojoje	atvokiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. atvokiantis, mot. g. atvokianti.
• Skiemenys: at-vo-kian-čia-jam

atvokiančiajam

1. tas, kuris atvokia

Etimologija

<= atvokti, atvokia, atvokė <= at- + vokti, vokia, vokė

---