atvokto

 Lietuvių kalba

Dalyvis

atvokto (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. atvoktas, mot. g. atvokta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atvoktas	atvokti	atvokta	atvoktos	atvokta	-
kilm.	atvokto	atvoktų	atvoktos	atvoktų	-	-
naud.	atvoktam	atvoktiems	atvoktai	atvoktoms	-	-
gal.	atvoktą	atvoktus	atvoktą	atvoktas	-	-
įnag.	atvoktu	atvoktais	atvokta	atvoktomis	-	-
viet.	atvoktame	atvoktuose	atvoktoje	atvoktose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atvoktasis	atvoktieji	atvoktoji	atvoktosios	-	-
kilm.	atvoktojo	atvoktųjų	atvoktosios	atvoktųjų	-	-
naud.	atvoktajam	atvoktiesiems	atvoktajai	atvoktosioms	-	-
gal.	atvoktąjį	atvoktuosius	atvoktąją	atvoktąsias	-	-
įnag.	atvoktuoju	atvoktaisiais	atvoktąja	atvoktosiomis	-	-
viet.	atvoktajame	atvoktuosiuose	atvoktojoje	atvoktosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. atvoktas, mot. g. atvokta.
• Skiemenys: at-vok-to

atvokto

1. tas, kurį atvokė

Etimologija

<= atvokti, atvokia, atvokė <= at- + vokti, vokia, vokė

---