bąlamu

Taip pat žr.: bąlamų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

bąlamu (es. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. bąlamas, mot. g. bąlama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	bąlamas	bąlami	bąlama	bąlamos	bąlama	-
kilm.	bąlamo	bąlamų	bąlamos	bąlamų	-	-
naud.	bąlamam	bąlamiems	bąlamai	bąlamoms	-	-
gal.	bąlamą	bąlamus	bąlamą	bąlamas	-	-
įnag.	bąlamu	bąlamais	bąlama	bąlamomis	-	-
viet.	bąlamame	bąlamuose	bąlamoje	bąlamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	bąlamasis	bąlamieji	bąlamoji	bąlamosios	-	-
kilm.	bąlamojo	bąlamųjų	bąlamosios	bąlamųjų	-	-
naud.	bąlamajam	bąlamiesiems	bąlamajai	bąlamosioms	-	-
gal.	bąlamąjį	bąlamuosius	bąlamąją	bąlamąsias	-	-
įnag.	bąlamuoju	bąlamaisiais	bąlamąja	bąlamosiomis	-	-
viet.	bąlamajame	bąlamuosiuose	bąlamojoje	bąlamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. bąlamas, mot. g. bąlama.

Etimologija

<= balti, bąla, balo

---