bėganti

Taip pat žr.: bėgantį

 Lietuvių kalba

Dalyvis

bėganti (es. l. veik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. bėgantis, mot. g. bėganti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	bėgąs, bėgantis	bėgą, bėgantys	bėganti	bėgančios	-	bėgą
kilm.	bėgančio	bėgančių	bėgančios	bėgančių	-	-
naud.	bėgančiam	bėgantiems, bėgantiem	bėgančiai	bėgančioms, bėgančiom	-	-
gal.	bėgantį	bėgančius	bėgančią	bėgančias	-	-
įnag.	bėgančiu	bėgančiais	bėgančia	bėgančiomis	-	-
viet.	bėgančiame, bėgančiam	bėgančiuose, bėgančiuos	bėgančioje, bėgančioj	bėgančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	bėgantysis	bėgantieji	bėgančioji	bėgančiosios	-	-
kilm.	bėgančiojo	bėgančiųjų	bėgančiosios	bėgančiųjų	-	-
naud.	bėgančiajam	bėgantiesiems	bėgančiajai	bėgančiosioms	-	-
gal.	bėgantįjį	bėgančiuosius	bėgančiąją	bėgančiąsias	-	-
įnag.	bėgančiuoju	bėgančiaisiais	bėgančiąja	bėgančiosiomis	-	-
viet.	bėgančiajame	bėgančiuosiuose	bėgančiojoje	bėgančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. bėgantis.
• Skiemenys: bė-gan-ti

bėganti

1. ta, kuri bėga

Etimologija

<= bėgti, bėga, bėgo

---