baigią

Taip pat žr.: baigia

 Lietuvių kalba

Dalyvis

baigią (es. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. vard., bev. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. baigiantis, mot. g. baigianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	baigiąs, baigiantis	baigią, baigiantys	baigianti	baigiančios	-	baigią
kilm.	baigiančio	baigiančių	baigiančios	baigiančių	-	-
naud.	baigiančiam	baigiantiems, baigiantiem	baigiančiai	baigiančioms, baigiančiom	-	-
gal.	baigiantį	baigiančius	baigiančią	baigiančias	-	-
įnag.	baigiančiu	baigiančiais	baigiančia	baigiančiomis	-	-
viet.	baigiančiame, baigiančiam	baigiančiuose, baigiančiuos	baigiančioje, baigiančioj	baigiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	baigiantysis	baigiantieji	baigiančioji	baigiančiosios	-	-
kilm.	baigiančiojo	baigiančiųjų	baigiančiosios	baigiančiųjų	-	-
naud.	baigiančiajam	baigiantiesiems	baigiančiajai	baigiančiosioms	-	-
gal.	baigiantįjį	baigiančiuosius	baigiančiąją	baigiančiąsias	-	-
įnag.	baigiančiuoju	baigiančiaisiais	baigiančiąja	baigiančiosiomis	-	-
viet.	baigiančiajame	baigiančiuosiuose	baigiančiojoje	baigiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. baigiantis, mot. g. baigianti.

Etimologija

<= baigti, baigia, baigė

---