balss
Latvių kalba
taisyti
| 6-oji linksniuotė | ||
|---|---|---|
| Linksnis Locījums |
Vienaskaita Vienskaitlis |
Daugiskaita Daudzskaitlis |
| Vardininkas Nominatīvs |
balss | balsis |
| Kilmininkas Ģenitīvs |
balss | balšu |
| Naudininkas Datīvs |
balsij | balsīm |
| Galininkas Akuzatīvs |
balsi | balsis |
| Įnagininkas Instrumentālis |
balsi | balsīm |
| Vietininkas Lokatīvs |
balsī | balsīs |
| Šauksmininkas Vokatīvs |
balss! | balsis! |
Tarimas taisyti
- TFA: [bàls]
Daiktavardis taisyti
Mažybinė forma: balstiņa
Etimologija taisyti
Iš baltų prokalbės *balsas, iš indoeuropiečių prokalbės o-laipsnio *bʰel-, *bʰol- („skambėti, kalbėti, riaumoti, loti“), su papildoma priesaga -so (*bʰol-so-s). Giminiškas lietuvių k. balsas, rusų k. болтать (boltatʹ, „šnekėti, plepėti“), dialektiniu балдить (balditʹ, „dažnai kartotis“), senosios vokiečių aukštaičių k. bellan, vokiečių k. bellen („loti“), vidurinės vokiečių žemaičių k. bulderen, vokiečių k. poltern („dundėti, šnekėti garsiai“).[1]
Nuorodos taisyti
- ↑ ^ Karulis, Konstantīns (1992), „balss“, knygoje Latviešu Etimoloģijas Vārdnīca (latvių kalba), Rīga: AVOTS, →ISBN