bankrutuojąs

 Lietuvių kalba

Dalyvis

bankrutuojąs (es. l. veik. dlv., vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. bankrutuojantis, mot. g. bankrutuojanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	bankrutuojąs, bankrutuojantis	bankrutuoją, bankrutuojantys	bankrutuojanti	bankrutuojančios	-	bankrutuoją
kilm.	bankrutuojančio	bankrutuojančių	bankrutuojančios	bankrutuojančių	-	-
naud.	bankrutuojančiam	bankrutuojantiems, bankrutuojantiem	bankrutuojančiai	bankrutuojančioms, bankrutuojančiom	-	-
gal.	bankrutuojantį	bankrutuojančius	bankrutuojančią	bankrutuojančias	-	-
įnag.	bankrutuojančiu	bankrutuojančiais	bankrutuojančia	bankrutuojančiomis	-	-
viet.	bankrutuojančiame, bankrutuojančiam	bankrutuojančiuose, bankrutuojančiuos	bankrutuojančioje, bankrutuojančioj	bankrutuojančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	bankrutuojantysis	bankrutuojantieji	bankrutuojančioji	bankrutuojančiosios	-	-
kilm.	bankrutuojančiojo	bankrutuojančiųjų	bankrutuojančiosios	bankrutuojančiųjų	-	-
naud.	bankrutuojančiajam	bankrutuojantiesiems	bankrutuojančiajai	bankrutuojančiosioms	-	-
gal.	bankrutuojantįjį	bankrutuojančiuosius	bankrutuojančiąją	bankrutuojančiąsias	-	-
įnag.	bankrutuojančiuoju	bankrutuojančiaisiais	bankrutuojančiąja	bankrutuojančiosiomis	-	-
viet.	bankrutuojančiajame	bankrutuojančiuosiuose	bankrutuojančiojoje	bankrutuojančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. bankrutuojantis, mot. g. bankrutuojanti.
• Skiemenys: bank-ru-tuo-jąs

bankrutuojąs

1. tas kuris bankrutuoja

Etimologija

<= bankrutuoti, bankrutuoja, bankrutavo

---