bankrutuosiąs

 Lietuvių kalba

Dalyvis

bankrutuosiąs (būs. l. veik. dlv., vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. bankrutuosiantis, mot. g. bankrutuosianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	bankrutuosiąs, bankrutuosiantis	bankrutuosią, bankrutuosiantys	bankrutuosianti	bankrutuosiančios	-	bankrutuosią
kilm.	bankrutuosiančio	bankrutuosiančių	bankrutuosiančios	bankrutuosiančių	-	-
naud.	bankrutuosiančiam	bankrutuosiantiems, bankrutuosiantiem	bankrutuosiančiai	bankrutuosiančioms, bankrutuosiančiom	-	-
gal.	bankrutuosiantį	bankrutuosiančius	bankrutuosiančią	bankrutuosiančias	-	-
įnag.	bankrutuosiančiu	bankrutuosiančiais	bankrutuosiančia	bankrutuosiančiomis	-	-
viet.	bankrutuosiančiame, bankrutuosiančiam	bankrutuosiančiuose, bankrutuosiančiuos	bankrutuosiančioje, bankrutuosiančioj	bankrutuosiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	bankrutuosiantysis	bankrutuosiantieji	bankrutuosiančioji	bankrutuosiančiosios	-	-
kilm.	bankrutuosiančiojo	bankrutuosiančiųjų	bankrutuosiančiosios	bankrutuosiančiųjų	-	-
naud.	bankrutuosiančiajam	bankrutuosiantiesiems	bankrutuosiančiajai	bankrutuosiančiosioms	-	-
gal.	bankrutuosiantįjį	bankrutuosiančiuosius	bankrutuosiančiąją	bankrutuosiančiąsias	-	-
įnag.	bankrutuosiančiuoju	bankrutuosiančiaisiais	bankrutuosiančiąja	bankrutuosiančiosiomis	-	-
viet.	bankrutuosiančiajame	bankrutuosiančiuosiuose	bankrutuosiančiojoje	bankrutuosiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. bankrutuosiantis, mot. g. bankrutuosianti.
• Skiemenys: bank-ru-tuo-siąs

bankrutuosiąs

1. tas kuris bankrutuos

Etimologija

<= bankrutuoti, bankrutuoja, bankrutavo

---