bendradarbiautinus

 Lietuvių kalba

Dalyvis

bendradarbiautinus (reik. dlv., vyr. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. bendradarbiautinas, mot. g. bendradarbiautina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	bendradarbiautinas	bendradarbiautini	bendradarbiautina	bendradarbiautinos	bendradarbiautina	-
kilm.	bendradarbiautino	bendradarbiautinų	bendradarbiautinos	bendradarbiautinų	-	-
naud.	bendradarbiautinam	bendradarbiautiniems	bendradarbiautinai	bendradarbiautinoms	-	-
gal.	bendradarbiautiną	bendradarbiautinus	bendradarbiautiną	bendradarbiautinas	-	-
įnag.	bendradarbiautinu	bendradarbiautinais	bendradarbiautina	bendradarbiautinomis	-	-
viet.	bendradarbiautiname	bendradarbiautinuose	bendradarbiautinoje	bendradarbiautinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	bendradarbiautinasis	bendradarbiautinieji	bendradarbiautinoji	bendradarbiautinosios	-	-
kilm.	bendradarbiautinojo	bendradarbiautinųjų	bendradarbiautinosios	bendradarbiautinųjų	-	-
naud.	bendradarbiautinajam	bendradarbiautiniesiems	bendradarbiautinajai	bendradarbiautinosioms	-	-
gal.	bendradarbiautinąjį	bendradarbiautinuosius	bendradarbiautinąją	bendradarbiautinąsias	-	-
įnag.	bendradarbiautinuoju	bendradarbiautinaisiais	bendradarbiautinąja	bendradarbiautinosiomis	-	-
viet.	bendradarbiautinajame	bendradarbiautinuosiuose	bendradarbiautinojoje	bendradarbiautinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. bendradarbiautinas, mot. g. bendradarbiautina.
• Skiemenys: bend-ra-dar-biau-ti-nus

bendradarbiautinus

1. tas, dėl kurio reikia bendradarbiauti

Etimologija

<= bendradarbiauti, bendradarbiauja, bendradarbiavo <= sudarytas iš dviejų žodžių: bendras + darbas.

---